iššukuoti

iššukuoti
1 iššukúoti tr. 1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil). | prk.: Vėjas žoles iššukavo sp. ^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk. | refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116. 2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR). 3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš. | prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn. 4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg. | refl. tr: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg. 5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv. 6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj. 7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš. 8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš. | Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
\ šukuoti; apšukuoti; atšukuoti; įšukuoti; iššukuoti; nušukuoti; pašukuoti; paršukuoti; peršukuoti; prašukuoti; prišukuoti; sušukuoti; užšukuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • iššukuoti — iššukúoti vksm. Iššukúoti gálvą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištraukti — Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24 1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištraukti raktą NdŽ. Ištrauk uožuolą su šaknimi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššukavimas — iššukãvimas sm. (1) 1. NdŽ, KŽ → 1 iššukuoti 1. | refl. KI140, NdŽ, KŽ. 2. → 1 iššukuoti 6: Varpučio naikinimas rudens žemės dirbimu, varpučio iššukavimas ir išdžiovinimas rš. šukavimas; iššukavimas; nušukavimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušukuoti — 1 nušukuoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N 1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukuoti kai vaiko Jrb. 2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk). 3. LL222, NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušukuoti — 1 sušukuoti tr. 1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukuoti kaip kerplėša stovi J. Sušukuoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukuota Klt. Vaiko galvelė sušukuota, suglostyta – gražu žiūrėt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšukuoti — 1 apšukuoti tr. 1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš. | refl.: Tik apsišukuõs,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšukuoti — 1 atšukuoti K 1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukuota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš. | refl. J.Jabl(Jnšk). 2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukuos, paskiau pakulas šukuos Vkš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bližgėti — bližgėti, blìžga, ėjo Lz, Str žr. blizgėti: 1. Ką jau gražūs linai, iššukuoti – tik blìžga Lp. 2. Iš po mano žirgo kojų ugnelė bližgėjo TDrIV73(Ml). bližgėti; pabližgėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gebėti — gebėti, gẽba, ėjo intr. 1. (su bendratimi) turėti papratimą, mėgti: Aš nègebu eiti su kurpėmis į miestelį, t. y. neturiu papročio J. Mano vyras geba gerti arielką J. Anyta geba tapnoti ligonį J. Ana nègeba keikti, blazgatyti J. Ana per skūpumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išberštuoti — ×išberštuoti tr. su šepečiu išvalyti, iššukuoti: Išberštuok man plaukus, plaukai pilni bluzganų Klp. ◊ kailį išberštuoti primušti, išplakti: Vyrai tau kailį išberštuos Klp. berštuoti; išberštuoti; nuberštuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”